Pagrindinis > GURU UŽRAŠAI > Kiek kantri gerbėjų turi...

Kiek kantri gerbėjų turi Lietuva?

2013-08-26

Yeehaw! Rugpjūčio 16-17 dienomis Visagine vyko, dvidešimtą gimtadienį švenčiantis, muzikos festivalis „Visagino Country“. Šis festivalis teigia, kad yra didžiausias kantri muzikos festivalis Rytų Europoje, todėl Genai apsilankyti jame tikrai norėjosi, nors ir nėra jis didelis kantri muzikos gerbėjas. Genai visgi knietėjo patikrinti kiek kantri gerbėjų susirenka į tokią šventę?

Pušynų ir ežero apsuptyje

Festivalis vyko Visagino mieste. Anksčiau šis miestas turėjo Sniečkaus vardą, tačiau 1992 metais jis buvo pervadintas Visaginu, pagal netoliese esantį Visagino ežerą, tačiau, festivalio sumanytojai vis tiek linkę šmaikštauti, kad miestas pervadintas dėl 1991 metais „gimusio“ festivalio „Visagino Country“. Pats festivalis vyko Visagino miesto stadione, apsuptame pušynų, šalia ežero – festivalio vieta tikrai graži, kaip ir pats miestas (kas Genai buvo kiek netikėta). Spalvotos stadiono kėdės pušų fone atrodė smagiai, tačiau juoda plėvele apdengtos tvoros prie įėjimų į festivalio teritoriją bei užkulisius nuteikė baugiai.

Genos muzikiniai atradimai

„Visagino country“ festivalio programą pradėjo edukacinis muzikinis projektas „Dainos stovykla“, kuris paruošė 10 kantri stiliaus dainų per vieną savaitę vykusias dirbtuves bei projektas „Kantri viltys“ – jaunieji kantri muzikos atstovai, ne tik dainavę bet ir šokę. Festivaliui atvėrus duris, žmonių buvo labai nedaug. Didžiąją dalį sudarė techniniai darbuotojai, todėl pradžioje pasirodžiusi, nieko bendro su kantri muzika neturinti grupė „Such‘a‘trip“ (pirmosios „Dainos stovyklos“ laureatai), sumišimo nesukėlė. Įdomus pastebėjimas, kad „Dainos stovyklos“ dalyviai turintys mažiau sąsajų su kantri muzikos stiliumi pranoko „Kantri Viltis“ savo programa.

Pasirodžius jauniesiems muzikantams, į sceną lipo vienas už kitą žinomesni kantri muzikos atstovai tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Galima buvo išvysti ir grupę iš JAV – iš šalies, kur kantri muzika, galima sakyti, gimė. Taip pat pasirodė atlikėjai ir grupės iš Lenkijos, Ukrainos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos bei Olandijos. Lenkijos kantri grupė „Alabama“ koncertavo su dviem jungtinėmis programomis: pirmoji buvo su Lenkijos atlikėja Dorota Krawczyk, antroji – Lietuvos ir Lenkijos projektas su Rasa Serra bei Alvita Timašova. Krokodilui Genai labai buvo įdomu susipažinti su Rasa Serra, rekomenduoju pasidomėti jos pasiekimais ir darbais, sąlyginai neplačiai žinoma atlikėja, savo pasiekimais pranoksta ne vieną Lietuvos žvaigždę.

Nors festivalio pradžioje žmonių buvo nedaug, tačiau vakarui einant į pabaigą, festivalio teritorija sąlyginai užsipildė. Ekstravagantiškieji ukrainiečiai „Ot Vinta“ publiką užvedė savo trankia bei linksma muzika – tiek prisišokus ir išeiti Genai buvo gaila. Antrą festivalio dieną scenoje pasirodė tokie Lietuvos grandai kaip Virgis Stakėnas bei 2010 metais susikūręs kantri muzikos projektas „MAG‘Grass“ su Aleksandr Belkin priešaky bei atlikėjai iš užsienio šalių. Iš viso per festivalio dvi dienas, scenoje pasirodė 17 grupių, atlikėjų bei projektų.

Festivalio pramogautojai kylo į orą!

„Visagino country“ papildomų pramogų nebuvo daug. Prieš atidarymą vyko paradas nuo „Aukštaitijos“ viešbučio iki stadiono. Taip pat dienos metu vyko įvairūs užsiėmimai: linijinių šokių maratonas bei šokių pamokos, piešinių konkursas, meno dirbtuvės bei žaidimai vaikams.

Tikriausiai didžiausia pramoga, sulaukusi tiek vaikų, tiek suaugusių dėmesio - viduryje festivalio teritorijos esantis oro balionas, kuriuo nemokamai buvo galima pakilti ir už poros minučių nusileisti. Aplink jį visą vakarą buriavosi minios žmonių, tačiau pakilus į viršų ir apžvelgus festivalio teritoriją iš viršaus, Gena suprato, kad laukti vertėjo.

„Visagino Country“ festivalio teritorija šiek tiek priminė savotišką Kaziuko mugę. Aplink visą teritoriją buvo išsidėsčiusios ne tik maisto ar gėrimų palapinės, bet ir savotiški maisto „kioskeliai“ galima buvo įsigyti rūkytos mėsos, pliušinių žaislų, vilnonių šlepečių, papuošalų bei panašių dalykų. Taip pat, koks gi kantri festivalis be kaubojiškų kepurių – jų taip pat buvo galima įsigyti.

Gausus valgio pasirinkimas

Dauguma palapinių siūlė Lietuvių tradicinį maistą, taip pat festivalyje galima buvo rasti ir dešrainių, ir kebabų, taip pat galima buvo pasilepinti saldumynų gausa. Kainos taip pat negąsdino. Gėrimų pasirinkimas buvo toks kaip ir kituose festivaliuose – alus, sidras, sultys, o sušalus „Vero Cafe“ siūlė karštos kavos bei arbatos. Tačiau akivaizdžiai buvo matyti kad prekybininkų buvo per daug ir tikrai ne visi buvo patenkinti uždarbiu, panašu kad ir daug maisto liko, tačiau kaip festivalio dalyviui buvo patogu, nes eilių praktiškai nebuvo. Gena liūdėjo, kad alaus ar sidro rūšių pasirinkimas buvo labai skurdus, tačiau be rėmėjų aišku nebūtų ir festivalių.

Kantri muzikos gerbėjai

„Visagino Country“ festivalyje žmonės šiek tiek skyrėsi nuo kitų Lietuvos festivalių. Labiausiai kėlė nuostabą garbaus amžiaus žmonės, kurie, atrodo, iki kaulų smegenų myli kantri muziką. Tai matėsi iš jų aprangos, kuri priminė senus „western“ žanro filmus. Taip pat šį festivalį galima pavadinti šeimos festivaliu, kadangi jame galima buvo išvysti nuo pačių mažiausiųjų vaikų prie žaislų palapinių iki septyniasdešimtmetį perkopusių sutuoktinių, linguojančiu skambant melodingai kantri muzikai.

Genos pasiūlymai

Pagrindinė festivalio problema – žmonės, organizatoriai tikrai tikėjosi daugiau atvykstančių žmonių į festivalį, kad ir iš pačio Visagino miesto, nes vis dėlto tai viena didžiausių miesto švenčių ir Visaginiečiai iš anksto galėjo įsigyti bilietų tik už 30 Lt dviems, bet veikiausiai žmonių nesudomino pati festivalio programa. Dėl nedidelio biudžeto nebuvo ryškių kantri žvaigždžių, kurios labiausiai ir pritraukia svečius iš kaimyninių šalių. Gena siūlo taip pat daugiau dėmesio skirti marketingui, reklamai ir festivalio pateikimui, patikrinus kokia buvo vykdoma komunikacija su vartotojais pasigęsta šiuolaikinių sprendimų ir festivalio geresnio pateikimo tikslinei auditorijai. Vis dėlto vardas yra, konkurentų šio muzikos stiliaus praktiškai nėra, atmosfera gali būti sukuriama tikrai išskirtinė. Gaila, kad šiais metais festivalio aplinka ir atmosfera labiau priminė mugę. Taigi tokios atmosferos kuri tvyrojo šiame festivalyje 1995 – 2003 metais tikrai nepavyko pamatyti ir pajusti. Linkime šiam festivaliui nepasiduoti ir būti ryškiu ir svarbiu festivaliu Lietuvai ir jos muzikos įvairovei.

Summa Summaru Gena festivalį vertina septynetu! (7/9)