Pagrindinis > GURU UŽRAŠAI > ,,Mėnuo Juodaragis 2013” –...

,,Mėnuo Juodaragis 2013” – baltiškas visa savo esme

2013-09-04

Šį melancholiškai prasidėjusį rudenį Gena norėtų praskaidrinti prisiminimais iš atrodo, kad dar ką tik buvusio, labai gaila, bet paskutinio vasaros festivalio (Genos festivalių sąraše), kuris buvo lauktas dar nuo praėjusių metų… Jau šešioliktąjį kartą vykęs ir vėl į Zaraso ežero salą sugrįžęs nepriklausomas baltų kultūros festivalis ,,Mėnuo Juodaragis” šūkiu: „Metas broliams susitikti!“ šiemet kvietė ne tik lietuvaičius, bet ir „braliukus“ latvius. Kvietimas buvo išgirstas - jau penktadienio vakarą nusidriekusioje kilometrinėje automobilių eilėje išsirikiavę nekantrūs baltiškosios kultūros gerbėjai nebetilpo į salos automobilių parkavimo aikšteles!

,,Šiemet MJR buvo kaip niekad baltiškas. Baltiškas visa savo esme! Tris dienas ir naktis amžius persmelkiantys kerėjimai, sujungti keturiais Laimės kryžiais, skleidėsi rinktine post-folkloro ir alternatyvia muzika, senaisiais amatais, žinių lobynais, filmais, ekomenio įkvėpimais ir begale turiningų, kūrybiškų pramogų... Taip teigė patys ,,Mėnuo Juodaragis”organizatoriai, visai tai bandė atrasti ir pats Gena.

Spalvoti muzikos garsai ir nuo kojų „nuvarantys“ šokiai

Kad jau prakalbta apie muziką, tai Gena privalo paminėti, kad šių metų tema nulėmė unikalų line-up‘ą, puikiai ir pilnai perteikusį festivalio pagrindines idėjas ir tematiką – „Mėnuo Juodaragis pristato gyvą šiuolaikinę baltų kultūrą šiandienos šviesoje. Tai ir pagarba tradicijai, ir iš jos išplaukianti jaunų menų šventė. Kūrybinė baltiškosios pasaulėžiūros ir estetikos kalvė, kur susitinka sena ir nauja, autentiška ir modernu, juoda ir balta, prasminga ir spontaniška.“  Taigi pačiam Genai teko spalvotai suktis pagal „Margą muziką“ ir uodegą saugoti nuo dūdmaišiais apsiginklavusių ir publiką pavergusių latvių „Auli“ bei grupės ,,Folknery“ sukeltų nesuvaldomo kojų kilnojimo efekto, taip pat ašarą braukti Šiaurinėje scenoje stebint „Baltas varnas“. Krokodilą maloniai nustebino ,,Garsinės izoliacijos“ projektas – primityvių instrumentų garsai (dambrelis, tarškalai, obertonai, birbynė) kompiuteriniai efektai, elektrinė gitara, vokalas ir vizualizacijos tikrai leido gerėtis muzikos garsais ir nuklysti į bekraščius apmąstymus.  Šių metų festivalyje organizatoriai taip pat įgyvendino seną svajonę – visas tris dienas po ąžuolu buvo kūrenama aukuro ugnis. Šeštadienio pavakarę čia teko užklupti ir sutartinių užburiantį skambėjimą ir tikrą vyrų dainų „batle‘ą“ išklausyti. Pušyno scenoje šeštadienio vakarą pašėlus pagal sunkesnius, metalu žvangančius čekų, latvių ir lietuvių garsus, sekmadienį dar teko kaupti jėgas „Rikši“ suktiniams, galutinai nuvariusiams krokodilą nuo kojų... Gali būti, kad prie nusivarymo nuo kojų prisidėjo ir išvakarėse aplankyta paplūdimio baro zona, kurioje tryško smagi vakarėlio atmosfera.

Festivalio veiklos

Mėnuo Juodaragis, kaip visada pasižymėjo ne tik įvairia ir įspūdinga muzikine palete, bet ir veiklų, paskaitų, filmų, menų įvairove ir gausa, kurios kiekybė visiškai nereiškia kokybės praradimo. Kalbant apie kokybę, festivalio organizatorių patirtis atsispindi beveik kiekviename žingsnyje - akį traukia dėmesys detalėms, kurios viską jungia į bendrą visumą, kuria magišką atmosferą, lydinčią salos svečius visas tris dienas.

Maisto ir gėrimų alternatyvos

Maistas – pasirinkimas gal ir ne pats didžiausias, bet įtikta visiems tiek mėsos mėgėjams, tiek vegetariniams poreikiams už pagrįstą kainą ir su ne labai didelėmis eilėmis. Žinoma, alus - tradiciškai tradicinis ir naminis – rekomenduojama visiems pavargusiems nuo komercinėms darykloms parsidavusiųjų! Tačiau ne taip kaip kituose festivaliuose palikta pasirinkimo alternatyva dalyviams, kurie nori pagurkšnoti ,,parduotuvinio” alaus ar sidro, už ką tikrai norisi pagirti festivalį.

Festivalio švara

Palapinių miestelis didelis – vietos ras visi, o pasispausti teks nebent tik savo noru. Mėlynosios būdelės - kiekis tikrai pakankamas, na o švara, tai kaip visada – priklausanti ir nuo lankytojų kultūros (krokodilui gal būt tik pasisekė, bet didelių lobių čia nerado ir tuo liko patenkintas). Labai geras pavyzdys kitiems festivaliams, kaip norint gali suderinti festivalių linksmybes ir gamtos neteršimą. Šiukšliadėžių buvo gausu ir tinkamose vietose ir jos nebūdavo perpildytos, o visąlaik laiku išvalytos, kiekvienas rūkalius galėjo gauti nešiojamą peleninę, kad nešiukšlintų, o festivalio lankytojų kultūra festyvalyje tikrai atspindi iš gerosios pusės.

Vietoj pabaigos

Atidarymas (įprasmina ir įtraukia) ir uždarymas įspūdingas ir rudenėjančiai šąlančio vakaro žvarbumą išsklaidantis ugnies pasirodymas su fakyrais ir skulptūros „Ugnies ženklas“ (aut. Kazys Venclovas) uždegimas parodo, kad šis festivalis vientisas ir tikrai išbaigtas renginys su originalia, teisinga ir gera programa. Manantiems, kad į šį festivalį susirenka tik baltiškosios kultūros propaguotojai ir ,,folk“ muzikos gerbėjai, Gena gali pasakyti, kad sutiko tikrai daug žmonių, kurie atvažiavo pasmalsauti ir liko tikrai maloniai nustebinti. Jie praplėtė savo akiratį, sužinojo tikrai įdomių dalykų įvairiose veiklose, pašėlo ir išgirdo naujos muzikos bei susirado naujų gerų pažįstamų, o žmonės festivalyje nuoširdūs, tikri ir draugiški.

Krokodilas Gena labai ,,užskaito“ šį festivalį. Ir kiek teko girdėti pirmadienį Alaus namuose vykusios ,,dūzgės“ puikiai užbaigė šį svarbų lietuvos kultūros reiškinį.

Summa summarum: Gena įvertina festivalį devynetu! (9/9)